Gera diena, mielieji!
Esu - garbaus amžiaus, minkšta, prabangi svetainės
sofa. Nuolankiai prašau jūsų suprasti skirtumą tarp žodžių ,,sofa“ ir ,,prabangi svetainės sofa“. Nes skirtumas
išties yra
milžiniškas:
Esu sudėta iš tikro ąžuolo griaučių ir širdingai jaukaus, vilkto prabangiu gobelenu,
vidaus. Nesigėdiju savęs vadinti
garbaus amžiaus dama, nes iki šiolei jaučiuosi madinga ir nesusidėvėjusi. Mano vertę patvirtina tas faktas, kad šį rudenį, kartu su žmonėmis, keliavau iš ankšto butuko
mieste, į šį erdvų namą priemiestyje.
JIE NUSPRENDĖ MANE PASILIKTI!
Pūpsojau
sunkvežimyje, rūpestingai įvyniota į plastiką ir džiaugsmingai mojavau
medžiams, paukščiams ir pavydžiai dėpsantiems daugiabučių langams.
Neslėpsiu, buvo truputį neramu, ar tilpsiu pro naujųjų
namų duris, tačiau esu be galo nustebinta - šeimininkas įsigudrino mane įnešti pro langą. Koks jis
protingas! Tam reikalui buvo surengta tikra ceremonija – pakviesti kaimynai.
Ir štai – aš
čia! Jie man pasiūlė jaukų kampą priešais židinį. Kas vakarą laukiu jų sugrįžtančių, kad galėčiau apglėbti.
,,Kas tie JIE?“ – paklausite.
Tai - MANO ŠEIMA.
Keistieji
žmonės. Nuolat skubantys, kažką besivejantys, kažkur nespėjantys.
Mūsų istorija
tokia spalvota. Pilna emocijų ir veiksmo. Myliu savo keistuosius žmones, nes mačiau jų džiaugsmą, liūdesį ir net beviltiškumą. Ir labai dažnai, kuriam suspaudžia širdį, leidžiu įbrukti nosį į mano minkštas klostes.
Prisimenu daugybę širdį virpinančių dienų, kurios man liudija, kokia esu reikalinga ir
nepakeičiama:
Štai didysis vaikas – dabar jau paauglys, o visai nesenai, rugsėjo pirmąją įsitvėręs į mano mėsingą ranką visa gerkle rėkė - ,,nenoriu eiti į mokyklą!“. Dabar jis oriai įsitaiso mano pažasty ir, įsijungęs televizorių, gurkšnoja arbatą. Žinau, kad jis myli mane, kaip ir aš jį, nes šeimos taryboje ,,kraustynių“ metu, jis balsavo už - ,,sofą pasilikti“.
Mano šaunuolis!
Didysis šeimininkas – mano gerbėjas iki širdies gelmių. Sekmadieniai – mudviejų šventas laikas. Mes mėgstame įsijungti sporto kanalą ir kartu aptarinėti varžybas. Išduosiu jums vieną paslaptį, kas nutinka kai varžybų metu atsitinka jaudinantys momentai – JIS SU MANIM KALBASI! Šis faktas be galo glosto man širdį. Emocijos liejasi per kraštus ne tik jam, bet ir man.
Na, pasakykite, kuri gi dar pasaulio sofa, gali pasigirti tokiu laimėjimu!
Bet labiausiai dėkinga esu Šeimininkei. Ar žinote, kokia svarbi aš jai esu – ji
patikėjo man savo kūdikį! Kasdien
nuo dvyliktos iki trečios, ji atsargiai paguldo mažylį į mano glėbį, mirkteli man ir ištaria - ,,saugok“. Ką po tokios komandos darau aš - ogi stengiuosi visas tas tris
valandas nekvėpuoti! Siunčiu savo mažajam Šeimininkui palaimą, margus sapnus ir nuoširdžiausius burtus užaugti sveikam.
Nepaisant prabėgusių metų, esu pakankamai jaunatviška, taigi, ir vėl laukiu švenčių. Žinau, ne už mylių Naujieji, nes lange byra balti, purūs kąsniai, o Šeimininkė karštligiškai ieško naujų receptų. Tuomet jie
visi bus namie ir dar dažniau susirangys ant mano kelių. Galėsiu iki soties mėgautis jų juoko pliūpsniais, gėrėtis šypsniais ir apsikabinimais. Traškės židinys,
skambės muzika, o mažylis trins į mane ledinuką.
Jaučiuosi taip - tarsi būčiau laimėjusi ,,sofų likimo“ loterijoje! Nes man ,,iškrito laimingas derinukas“ - puikus kampas su židiniu priešaky ir keturi
keistieji žmonės, kurie myli mane taip pat, kaip ir aš juos.
Taigi,
mielieji, linkiu ir jums sulaukti savo ,,ŠEIMOS“. Lai spragsinčios židinio kibirkštys išpranašauja jums laimingą ateitį
ir tuos, kuriuos galėtumėte apglėbti.
Su švelniomis, minkštomis, jaukiomis šventėmis jus visus!
Pagarbiai -
Prabangi Svetainės Sofa
Komentarai
Rašyti komentarą