Mokykloje nemokė mylėti savęs. Anaiptol. Greičiausiai šis fenomenas buvo
gretinamas su egoizmu.
 |
Ir, štai, sulaukusi brandos, gyvenimo mokykloje aš sužinojau, kad negaliu
nuoširdžiai mylėti kitų, prieš tai šio jausmo nepadovanojus sau.
Jei manai, kad šis atradimas man buvo paprastas, tai klysti. Aš nemokėjau sutalpinti į tą patį jausmų paveikslą – meilės sau ir rūpesčio kitais. Nemokėjau padalinti po lygiai skiltelėmis savęs ir kartu SAVĘS neišduoti.
Pasaulis sukasi beprotišku greičiu – savaitės virsta metais, paskui dešimtmečiais. Skriejame gyvenimo bėgiais siekdami tobulo išsipildymo. Pasirenkam kelius, kurie ne mūsų, o kitų svajonės. Išpildom lūkesčius, pateisinam viltis. Ne savo.
Taip siekiame būti priimti, kad nesustojame įsiklausyti, ko šaukiasi mūsų pačių troškulys, kame palaimos kibirkštimis išsipildo siela.
Žmogus, kuris meistriškai įvaldė šį meną, kartą paragino mane – BŪTI SĄŽININGAI PAČIAI SU SAVIMI.
Štai – lyg ir paprastas receptas.
,,O kuo čia dėta meilė sau? – paklausi.
Viskas paprasta. Tereikia klausti savęs nuolatos - ,,DĖL KO TAI DARAU?“.
Jei manai, kad šis atradimas man buvo paprastas, tai klysti. Aš nemokėjau sutalpinti į tą patį jausmų paveikslą – meilės sau ir rūpesčio kitais. Nemokėjau padalinti po lygiai skiltelėmis savęs ir kartu SAVĘS neišduoti.
Pasaulis sukasi beprotišku greičiu – savaitės virsta metais, paskui dešimtmečiais. Skriejame gyvenimo bėgiais siekdami tobulo išsipildymo. Pasirenkam kelius, kurie ne mūsų, o kitų svajonės. Išpildom lūkesčius, pateisinam viltis. Ne savo.
Taip siekiame būti priimti, kad nesustojame įsiklausyti, ko šaukiasi mūsų pačių troškulys, kame palaimos kibirkštimis išsipildo siela.
Žmogus, kuris meistriškai įvaldė šį meną, kartą paragino mane – BŪTI SĄŽININGAI PAČIAI SU SAVIMI.
Štai – lyg ir paprastas receptas.
,,O kuo čia dėta meilė sau? – paklausi.
Viskas paprasta. Tereikia klausti savęs nuolatos - ,,DĖL KO TAI DARAU?“.
Dėl ko stengiuosi, plėšausi, skubu, bėgu? Dėl ko sportuoju, gilinu žinias,
dirbu iki išnaktų?
Esu sąžininga su savimi ir atsakau TAI SAU, kuri lūkuriuoja dėmesio.
Nesumeluoto.
Tai, kam atiduodu savaites, o kartu dešimtmečius, iš tiesų mane skraidina gyvenimo bėgiais, ar velka kaip sunkų vagoną prikimštą anglių, pavadinimu ,,reikia“?
Ar laukiu patapštojimo per petį ir pavymui ištarto ,,ji pavaro“, o gal ,,taip daro visi“ ir aš privalau? Kaip dažnai sau leidžiu pasakyti ,,ne“, kai iš tiesų nenoriu, ar greičiau išstenu ,,gerai“ ir nuleidusi sparnus sliūkinu ,,atlikti pareigos“?
Meilė sau susideda iš – pabudimų ryte, kai pailsėjau, o ne kai reikia, šimto kavos puodelių ganant akis pavasario žalumoj, gražios suknelės, nuoširdžios šypsenos veidrodžiui ir žodžio ,,pavargau“, kai būtent jį jaučiu vidum.
Taigi, šiandien - aš išskleidžiu spartus ir jais apkabinu save, kaip apkabinčiau patį mylimiausią.
Ir jei vidinis kompasas jausmu man rodo Šiaurę, su pagarba ir MEILE SAU – ieškosiu aš Pietų.
Tai, kam atiduodu savaites, o kartu dešimtmečius, iš tiesų mane skraidina gyvenimo bėgiais, ar velka kaip sunkų vagoną prikimštą anglių, pavadinimu ,,reikia“?
Ar laukiu patapštojimo per petį ir pavymui ištarto ,,ji pavaro“, o gal ,,taip daro visi“ ir aš privalau? Kaip dažnai sau leidžiu pasakyti ,,ne“, kai iš tiesų nenoriu, ar greičiau išstenu ,,gerai“ ir nuleidusi sparnus sliūkinu ,,atlikti pareigos“?
Meilė sau susideda iš – pabudimų ryte, kai pailsėjau, o ne kai reikia, šimto kavos puodelių ganant akis pavasario žalumoj, gražios suknelės, nuoširdžios šypsenos veidrodžiui ir žodžio ,,pavargau“, kai būtent jį jaučiu vidum.
Taigi, šiandien - aš išskleidžiu spartus ir jais apkabinu save, kaip apkabinčiau patį mylimiausią.
Ir jei vidinis kompasas jausmu man rodo Šiaurę, su pagarba ir MEILE SAU – ieškosiu aš Pietų.
 |
Komentarai
Rašyti komentarą